Kepenys – didžiausias vidaus organas, atliekantis daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų. Visgi, retas susimąsto, kad netinkami gyvenimo būdo įpročiai gali stipriai apsunkinti jų veiklą ir lemti pavojingas sveikatos problemas, tarp kurių – kepenų suriebėjimas arba kepenų steatozė.
Pasak mūsų gyvensenos medicinos specialistės Justinos Valatkevičiūtės, ši liga išsivysčiusiose šalyse – viena dažniausių. Dažnai nustatoma pacientams, turintiems antsvorio ar sergantiems metaboliniu sindromu. Tačiau pastaruoju metu kepenų suriebėjimo diagnozė vis dažniau nustatoma ir vaikams.
Kas vyksta, kai kepenys suriebėja?
Kepenų steatozė – tai būklė, kai kepenų ląstelėse pradeda kauptis riebalai. Nors iš pradžių žmogus gali nieko nejausti, ilgainiui ši būklė gali progresuoti ir sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
Kepenų funkcijos itin svarbios organizmui – jos gamina tulžį, dalyvaujančią riebalų virškinime, reguliuoja cholesterolio ir tam tikrų hormonų kiekį kraujyje, kaupia geležį, varį bei kitus mikroelementus, taip pat skaido toksines medžiagas. Sutrikus šiam organui, pasekmės jaučiamos visame organizme.
Kokie veiksniai lemia kepenų suriebėjimą?
Dažniausiai ši būklė siejama su antsvoriu, nutukimu, nesubalansuota mityba bei fizinio aktyvumo stoka. Taip pat kepenų steatozė gali pasireikšti žmonėms, sergantiems šiomis ligomis:
• Metaboliniu sindromu
• Cukriniu diabetu
• Dislipidemija (riebalų apykaitos sutrikimais)
• Pirminės arterinės hipertenzijos forma
• Podagra
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ilgą laiką liga gali būti visiškai besimptomė, todėl dažnai ji diagnozuojama tik jau pažengusiose stadijose.
Kokie požymiai gali išduoti kepenų problemas?
Nors kepenų suriebėjimas dažnai nesukelia jokių simptomų, kai kuriems žmonėms gali pasireikšti:
• Diskomfortas ar spaudimas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje
• Bendras nuovargis, silpnumas, ypač po valgio
• Pilvo pūtimas
• Kepenų padidėjimas, pastebimas gydytojo apžiūros metu
Jei pastebite tokius požymius arba priklausote rizikos grupei, verta neatidėlioti vizito pas specialistą.
Kaip diagnozuojamas kepenų suriebėjimas?
Kepenų steatozė nustatoma atliekant vaizdinius bei laboratorinius tyrimus. Įprastai rekomenduojama:
• Pilvo organų echoskopija ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
• Kraujo tyrimai, vertinant kepenų fermentų, lipidų, gliukozės ar HbA1c kiekį
Ankstyva diagnostika leidžia laiku pradėti pokyčius ir apsaugoti kepenis nuo tolimesnių pažeidimų.
Kuo pavojingas kepenų suriebėjimas?
Nesiimant veiksmų, kepenų suriebėjimas gali progresuoti į uždegiminę formą, sukelti fibrozę, o vėliau – cirozę ar net kepenų vėžį. Taip pat ši būklė siejama su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Ką daryti, jei nustatyta kepenų steatozė?
Deja, šiai būklei nėra specifinių vaistų, tačiau situaciją galima pagerinti keičiant gyvenimo būdą. Gydymo pagrindas – sveikesni kasdieniai įpročiai:
✔ Svorio mažinimas ir kontrolė
✔ Subalansuota, visavertė mityba
✔ Reguliarus fizinis aktyvumas
✔ Gretutinių ligų (diabeto, padidėjusio kraujospūdžio ir kt.) valdymas
Kviečiame pasikonsultuoti
Jei norite sužinoti daugiau apie kepenų sveikatą arba siekiate pagerinti savo savijautą keičiant gyvenimo būdą, kviečiame registruotis konsultacijai pas mūsų gyvensenos medicinos specialistę Justiną Valatkevičiūtę.
Rūpinkitės kepenimis – jos atsilygins gera savijauta.
