Galvos svaigimas gali pasireikšti kaip sukimosi pojūtis (tarsi „suktųsi kambarys“), nestabilumo/svyravimo jausmas arba net jausmas, kad galite nualpti. Svarbu pabrėžti, kad galvos svaigimas nėra liga, o simptomas, kuris gali atsirasti dėl daugelio skirtingų priežasčių.
Dažniausios galvos svaigimo priežastys
Galvos svaigimas gali turėti daug skirtingų priežasčių. Dažniausios jų:
- Vestibulinės sistemos sutrikimai – vidinėje ausyje yra pusiausvyrą reguliuojanti sistema, kuri gali būti pažeista dėl gerybinio paroksizminio pozicinio vertigo (BPPV), vestibulinio neuronito, ar Menjero ligos.
- Vestibulinė migrena – dažna, bet neretai nepakankamai atpažįstama svaigimo priežastis. Jai būdingas pasikartojantis svaigimas, kuris gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų, neretai lydimas jautrumo šviesai, garsui ar klasikinių migrenos simptomų (galvos skausmo, pykinimo).
- Kraujospūdžio svyravimai – tiek per žemas (hipotenzija), tiek per aukštas (hipertenzija) kraujospūdis gali sukelti trumpalaikį galvos svaigimą.
- Nervų sistemos ligos – insultas, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė ar galvos traumos gali paveikti pusiausvyros centrus smegenyse.
- Širdies ir kraujagyslių sutrikimai – širdies ritmo sutrikimai, silpna širdies funkcija ar kraujotakos problemos gali būti svaigimo priežastis.
- Vaistų poveikis – kai kurie vaistai (raminamieji, antidepresantai, kraujospūdį mažinantys vaistai) gali sukelti šalutinį poveikį – svaigimą.
- Nerimo, panikos atakos sukeltas galvos svaigimas: dažnas pacientų nusiskundimas, kai dėl nuolatinės įtampos, panikos ar streso galvos svaigimas pasireiškia kaip nestabilumo, „plaukiojimo“ pojūtis. Dažnai sustiprėja viešose vietose ar stresinėse situacijose.
- Funkcinis galvos svaigimas (PPPD – Persistent Postural-Perceptual Dizziness): lėtinis svaigimo tipas, pasireiškiantis nuolatiniu nestabilumo ar judesio iliuzijos jausmu, kuris tęsiasi savaites ar mėnesius. Dažnai išsivysto po ūmaus svaigimo epizodo (pvz., BPPV ar vestibulinio neuronito), tačiau toliau palaikomas psichologinių veiksnių ir nervų sistemos jautrumo.
- Bendros organizmo būklės – anemija, dehidratacija ar infekcijos taip pat gali turėti įtakos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Daugeliu atvejų galvos svaigimas būna trumpalaikis ir nepavojingas. Tačiau būtina kreiptis į gydytoją, jei:
- svaigimas trunka ilgiau nei kelias minutes,
- pasireiškia kartu su stipriu galvos skausmu, kalbos, regėjimo, rijimo sutrikimu, rankų ar kojų silpnumu,
- netenkate sąmonės,
- svaigimas kartojasi ir trikdo kasdienę veiklą.
Tokiais atvejais svarbu išsiaiškinti priežastį ir pradėti tinkamą gydymą.
Kaip nustatyti priežastį?
Diagnozė pradedama nuo išsamios paciento apklausos ir apžiūros. Gydytojas vertina ausų, akių, širdies, kraujospūdžio būklę, gali paskirti papildomus tyrimus:
- Vestibulinius tyrimus – mūsų klinikoje atliekame modernų VNG (videonistagmografijos) tyrimą ir vaizdinį galvos impulsinį tyrimą. Jie vertina vidinės ausies ir akių refleksus ir padeda nustatyti pusiausvyros sutrikimo priežastį.
- Smegenų vaizdinius tyrimus – KT arba MRT prireikus padeda atmesti insultą, navikus ar kitus struktūrinius pažeidimus.
- Kardiologinius tyrimus – EKG, kraujo spaudimo stebėjimą.
- Audiologinius tyrimus – klausos vertinimą, jei įtariama, kad problema susijusi su vidine ausimi.
- Psichologinę/neurologinę būklės analizę – įvertinant nerimo, streso ar funkcinių sutrikimų įtaką galvos svaigimui.
Kodėl svarbu ištirti galvos svaigimą?
Negydomas ar neaiškios kilmės galvos svaigimas gali turėti rimtų pasekmių – nuo kritimų ir traumų iki pavojingų ligų (pavyzdžiui, insulto) praleidimo. Ankstyva diagnostika leidžia greičiau pradėti tinkamą gydymą, o identifikavus psichogenines ar funkcines priežastis – taikyti veiksmingas kompleksines priemones (pvz., reabilitaciją, psichoterapiją, medikamentinį gydymą). Kuo anksčiau pradėjus gydymą, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti.
